plautas

plaũtas sm. (2), (4) Brš, plaũtai pl. (2) 1. CI352, D.Pošk, N, [K], Kos226, Upn, Krt, Kal, Brs, Brž, Ppl, Ml viena iš dviejų šoninių kelminio avilio lentelių: Kaladinį avilį uždaro su plaũtais Lnkv. Su dum plaũtum uždaro avilį J. Avilys plautù užsideda Azr. Nespėjau nė plaũtų atadaryt, bitės šoko gilt Dgl. Tik spėjau atimt pirmojo avilio plaũtą, tuoj ir apspito mane visas spiečius bičių Paį. Užkišk vageliais, kad neišlėktų plaũtai Ds. Sunku bus išimt plaũtas, matyt, drūčiai užklijavę Užg. Bitys su damais uždamyja plautùs avilio JI290. Plautus gerai apkimšk pakulom, kad šaltis neįsiskverbtų ir bitės nesušaltų Klvr. Matyt, spiečių leis – visi plaũtai apgulti Sv. Aplipink aulio (avilio) plautùs, kad pelė neįlįstum JI53. Plaũtas pragraužta, bitės išpjauta Lkm. Pradaryk plautą ir pamatysi, ar turi medaus ar ne Stl. Reikia padirbt aviliop plaũtą, ba jau senas supuvo Lz. Paimk plaũtą ir užkalk drevę Lp. Medžio aulio aukštasis galas vadinas padura, o jo durys plautai S.Dauk. Bitės gulia lauke ant plautais aulio tad, kad[a] joms viduje par daug karšt[a] yra S.Dauk. Kai reikėdavo kopinėti medų, tėtis kelmo priekyje, kur lakutės, išimdavo medžio plautą A.Vencl. 2. Lk kelminio avilio stogas, uždangalas: Jau plaũtas lytų praleidžia, reikės kitą uždėti Btg. Sako, kad dažytus plautus bitės labiau mėgstančios Krtv. 3. ppr. pl. Q473, CII1130, R, Kos226, RtŽ, Krtn, Skd, Als, Žr, Žg, Brž, Dbk, Pn, Šd, Kp, Sv, Nmč platus pirties suolas; lentų pakopos pirtyje: Ant plaũtų pirty užlipti J. Lipk ant plaũtų aukščiau, bus šilčiau Jnšk. Ka i peruos, an plaũtų nelipu – baisiai karštai Vkš. Vyrai uždėjo garo ir, sulipę ant plaũtų, pradėjo vanotis Žml. Aš negaliu ant plaũtų vanotis – labai karšta Ppl. Munie nepatiko, ka kiti persies, aš liuob po tų plaũtų palįsti kaip šuo Mžk. Senis užlipo ant plaũtų ir pradėjo pertis Šauk. Pirtė[je] yra net treji plaũtai KlvrŽ. Dėk ant plautų vandenį, aukštai greičiau sušils Km. Paimk vantą nuo plaũtų Krik. Radau pakluony pirtį – dar šilta tebėra, šį vakarą kūrenta, vana ant plautų padėta BsPII106. Pačio[je] pirtė[je] buvo krosnis, pusė[je] sienų buvo plautai nuo žodžio plauti, suolai, ant kuriais volodamys su lapuotomis beržinėmis [v]antomis pėrės, žemesniai pasieniais taip pat buvo suolai, ant kuriais mazgojos ir trinkos S.Dauk. | Jei nori karštai apsiperti, pasilipk an trečio plaũto Lk. Pirty žemiau laiptas, aukščiau – plaũtas Škn. Suolas ratuose, pirty bus plaũtas J. ^ Parvažiavo šlapi kai plaũtai Erž. Leidai pirtin, leisk ir ant plautų Kp. 4. pl. R144, Žlv keltas, plaustas, sielis: Jie plautùs pasidarė ant upelio Ar. Ir su plautais jūros neperplauksi Nč. 5. Rod, Dbč, Al, Grl ant ašies pritaisyta medinė vežimo dalis, į kurią kalami rungai; skersaplautis, priegalvis: Plautùs beveik visada daro iš beržo Dkš. Pasturgalinė ašis jau beveik gatava, tik plautè skylės liko iškalt Srj. Ant plaũto stovi [vežimo] krėslas Kt. Privaržyk plautùs, kad nebarškėtų Plk. Jau skilo plaũtas – greit ir rungai išbyrės Krok. Apkausčiau drobynas, tai plaũtą nuzulino Sn. Vežimui reikia abiejų naujų plaũtų Vlkv. Kad invažiavau purvynan, tai net plautùs purvynas siekė Mrs. Jeigu nebūtų ant rogių plauto, nusiristų rąstai Grk. 6. ppr. pl. Gl, Kp, Sdk, Lel viena iš dviejų lentų, kalamų luoto šonuose, kad nevirstų, sparnas: Kad luotas vandenyje išlaikytų pusiausvyrą, kartais šonuose prikalamos kartys ar lentos (plautai, sparnai) rš. Jei vienas platesnis plaũtas, nepaplauksi Ds. Kamgi tiek prikrovei, kad net plaũtai pasinėrė vandenin Paį. Prikalk prie luoto plautùs Lp. 7. Bgt, Lš, Kpč pliauska. 8. pagaliukas, skalelė su užkarta tinklui megzti: Padaryk plaũtą tinklui suregzt Ktk. Be plaũto negalima megzt tinklo Klt. Tavo suvis retas tinklas, gal mezgei platu plauteliù Dkšt. [Senis] mezga, net plautẽlis pykši Rš. 9. ppr. pl. vienas iš dviejų kūlelių, surištas iš meldų ar ajerų, vartojamas, mokantis plaukti: Man jokių plaũtų nereikėjo, iki išmokau plaukti Brs. 10. tošies plūdė prie tinklo: Tik blizga priešu saulę plaũtai Rš. 11. kirvio dalis tarp penties ir ašmenų, įlinkis, liemuo: Tas visas [kirvio] įlinkis – plaũtas Grd. Kirvis nutrūko pusiau par plautą Lk. Kam taip kali kirkotį, matai, ka nelenda, – da plaũtą parsprogdinsi Ll. Ilgo plaũto skliutas yr geresnis tašyti Krš. Suplak, suvirink plaũtą, ir būs lopytas kirvis Trk. 12. pleištas dalgiui prie dalgiakočio pritvirtinti: Pavaryk plaũtą, mat dalgis kruta Gdr. Ažtatai tavo dalgė kruta – plaũtas baigia išlėkt Ktk. 13. lovelis sulai tekėti, latakas: Padėk viedrą po plautù, kad sula netekėtų žemėn Trgn. Iš beržo plauteliais capsi sula rš.